Atostogos daug kam skamba kaip išsigelbėjimas. Po ilgo darbo tempo, įtampos, ankstyvų rytų ir nuolatinio bėgimo norisi bent trumpam sustoti. Norisi išjungti telefoną, išvažiuoti prie jūros, pabusti be žadintuvo ir pagaliau pasijausti žmogumi. Tą akimirką mintis apie kelionę atrodo labai graži. O kai sąskaitoje trūksta pinigų, į galvą ateina kita mintis – gal tiktų paskola atostogoms.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip visai logiškas kelias. Keliauji dabar, sumoki vėliau. Pailsi šiandien, rūpesčius atidedi. Bet vos tik emocija nuslūgsta, lieka paprastas klausimas: ar tas poilsis iš tikro vertas mėnesių, per kuriuos vėliau reikės mokėti įmokas?
Kodėl mintis skolintis kelionei atrodo tokia viliojanti
Kai žmogus pervargęs, sprendimai keičiasi. Tada poilsis nebėra prabanga. Jis pradeda atrodyti kaip būtinybė. Ir čia labai lengva save įtikinti, kad kelionė už skolintus pinigus yra visai normali išeitis. Juk tai ne bereikalingas pirkinys, o poilsis. Laikas sau. Galimybė atsigauti.
Toks mąstymas suprantamas. Yra žmonių, kurie metų metus taupo atostogoms, bet būna ir tokių etapų, kai taupyti tiesiog neišeina. Kainos kyla, išlaidos spaudžia, o jėgų vis mažiau. Tada paskola atostogoms pradeda atrodyti kaip trumpas tiltas į geresnę savijautą.
Problema atsiranda vėliau. Poilsis baigiasi greitai. Paskola lieka ilgiau.
Kada kelionė gali tapti emociniu pirkiniu
Apie tai kalbama per mažai. Labai daug kelionių sprendimų gimsta ne iš ramaus plano, o iš nuovargio. Žmogus pavargsta, susinervina, pamato gražias nuotraukas, akciją, paskutinės minutės pasiūlymą, ir staiga atrodo, kad reikia važiuoti dabar. Nes kitaip darbas tiesiog praris.
Čia ir slypi pavojinga vieta. Emocinis sprendimas dažnai būna brangiausias. Ne todėl, kad pati kelionė bloga. Blogai tai, kad ji pasirenkama neįvertinus, ką reiškia grįžti namo ir vėl gyventi su papildoma įmoka.
Yra skirtumas tarp kelionės, kuri suplanuota, ir kelionės, kuri perkama tam, kad pabėgtum nuo savo nuotaikos. Pirmu atveju žmogus dažniau žino, ką daro. Antru atveju jis tiesiog nori palengvėjimo. O toks palengvėjimas kartais kainuoja daugiau, nei norėtųsi pripažinti.
Kada paskola atostogoms gali būti pateisinama
Tiesa nėra juoda arba balta. Yra atvejų, kai toks sprendimas gali būti racionalus. Ne dažnai, bet būna. Kartais žmogus tiksliai žino, kad poilsis jam dabar labai reikalingas, o mėnesio biudžetas leidžia be streso padengti papildomą įmoką. Kartais pasirenkama nedidelė suma, trumpas terminas ir aiškus planas.
Tokioje vietoje verta sąžiningai peržiūrėti kelis dalykus:
- ar po kelionės įmoka netaps našta kasdienėms išlaidoms
- ar nereikės skolintis dar kartą vos grįžus
- ar pati kelionė nėra perkama vien dėl spaudimo ar pavydo kitiems
- ar turi bent šiokį tokį finansinį rezervą nenumatytiems atvejams
Jei į šiuos klausimus atsakai ramiai, galva neprotestuoja, o biudžetas nelūžta, sprendimas gali būti priimtinesnis. Bet jeigu bent vienas atsakymas erzina, verčia teisintis prieš save, čia jau signalas sustoti.
Kas nutinka grįžus namo
Čia prasideda realybė. Lagaminai iškrauti, nuotraukos sukeltos, įdegis pamažu dingsta, o paskola lieka. Ir jei kelionė buvo paimta ant emocijos, būtent tada atsiranda sunkiausias jausmas. Tu jau nebe Maldyvuose, ne Ispanijoje ir ne kalnuose. Tu vėl virtuvėje, su sąskaitomis, darbais ir papildomu mokėjimu.
Esu matęs žmonių, kurie po kelionės jautėsi dar blogiau ne todėl, kad poilsis buvo prastas. Tiesiog grįžus užgriuvo mintis, kad už tas kelias ramias dienas dabar teks mokėti daug ilgiau. Tada pats prisiminimas apie atostogas ima nebedžiuginti taip, kaip turėtų.
Gal geresnė idėja yra mažesnės, bet savos atostogos
Kartais žmogus galvoja per siaurai. Atrodo, kad atostogos turi būti arba didelės, arba jų visai neverta planuoti. Bet realybėje poilsį duoda ne vien brangūs viešbučiai ir skrydžiai į kitą šalį. Labai dažnai daugiau ramybės suteikia trumpesnė kelionė, mažesnis biudžetas, bet jokių skolų po to.
Gal savaitgalis Lietuvos pajūryje. Gal kelios dienos sodyboje. Gal trumpa išvyka, kuri neatrodo įspūdinga socialiniuose tinkluose, bet leidžia grįžti be įtampos. Toks variantas kartais būna daug brandesnis. Mažiau blizga, bet ilgiau neerzina.
Poilsis turi lengvinti, o ne slėgti
Paskola atostogoms kai kuriems gali atrodyti kaip greitas kelias į geresnę savijautą. Ir kartais, labai retai, tai gali suveikti. Bet dažniau poilsis tampa geras tada, kai po jo nereikia ilgai jaudintis dėl kainos.
Todėl prieš užsakant kelionę verta paklausti savęs labai paprastai: ar aš perku poilsį, ar tik trumpą pabėgimą nuo spaudimo? Jei tai poilsis, jis turėtų atnešti lengvumą. Jei po jo liks ilga finansinė našta, gal verta rinktis kukliau, bet ramiau. Nes geriausios atostogos dažniausiai yra tos, po kurių nesinori gailėtis.
