Vaizdo stebėjimo rinka perpildyta pasiūlymų. Gamintojai žeria pažadus apie kristališką raišką, dirbtinį intelektą ir debesų saugyklas. Tačiau vienas esminis klausimas dažnai nustumiamas į šoną – kaip ta kamera gaus internetą? Būtent čia daugelis pirkėjų susiduria su pirmuoju nusivylimu.
Standartinių sistemų Achilo kulnas
Absoliuti dauguma populiarių stebėjimo kamerų projektuotos darbui su WiFi. Logika aiški – beveik kiekvienuose namuose yra maršrutizatorius, tad kam komplikuoti. Problema ta, kad „beveik” nėra „visur”.
WiFi kameros puikiai veikia bute ar name, kur signalas stabilus ir atstumas iki maršrutizatoriaus nedidelis. Bet ką daryti, kai reikia stebėti:
Automobilių stovėjimo aikštelę už pastato. Sandėlį kitame kieme. Statybvietę atvirame lauke. Ūkio valdas už kelių šimtų metrų nuo gyvenamojo namo. Sodybą miške, kur artimiausias interneto taškas – kaimynų namuose.
Šiais atvejais WiFi tampa ne sprendimu, o problema. Galima tiesti kabelius, statyti signalo stiprintuvus, kurti sudėtingas tinklų architektūras. Arba galima rinktis technologiją, kuri sukurta būtent tokioms situacijoms.
Mobiliojo ryšio privalumas
Kamera su SIM kortele veikia ten, kur veikia mobilusis telefonas. Jokių papildomų tinklų, jokių kabelių, jokios priklausomybės nuo fiksuoto interneto infrastruktūros. Įdedi SIM kortelę, įjungi kamerą, ir sistema paruošta darbui.
Techniškai tai reiškia didesnį lankstumą ir paprastesnį diegimą. Praktiškai – galimybę per penkias minutes turėti veikiančią stebėjimo sistemą bet kurioje vietoje, kur yra bent minimalus LTE signalas.
Lietuvos mobiliojo ryšio aprėptis šiuo požiūriu džiugina. Net atokiausiuose kaimo kampeliuose dažniausiai galima pagauti bent kelis ryšio stulpelius. To pakanka stabiliai vaizdo transliacijai.
Techniniai niuansai
Ne visos 4G kameros lygios. Renkantis verta atkreipti dėmesį į kelis parametrus.
Palaikomos dažnių juostos. Europoje naudojami B3, B7, B20 dažniai. Kamera turi palaikyti bent šiuos standartus, kitaip gali kilti ryšio problemų su tam tikrais operatoriais.
Vaizdo suspaudimo technologija. H.265 standartas leidžia perduoti kokybišką vaizdą naudojant perpus mažiau duomenų nei senesnis H.264. Tai tiesiogiai veikia mėnesines mobiliojo ryšio išlaidas.
Įrašymo galimybės. Vienos kameros saugo įrašus tik debesyje, kitos turi lizdą SD kortelei. Vietinis įrašymas užtikrina, kad medžiaga išliks net praradus ryšį, ir nesukuria papildomų išlaidų už debesijos saugyklą.
Apsaugos klasė. Lauko sąlygoms būtina bent IP65 apsauga nuo dulkių ir vandens. IP67 garantuoja veikimą net stipraus lietaus ar sniego metu.
Maitinimo variantai
Elektros klausimas 4G kameroms aktualus labiau nei WiFi sistemoms, kurios paprastai montuojamos šalia elektros šaltinių. Rinka siūlo tris pagrindinius variantus.
Tinklinis maitinimas – paprasčiausias ir patikimiausias, jei yra galimybė prijungti prie elektros tinklo.
Įkraunama baterija – leidžia kamerą pastatyti bet kur, bet reikalauja periodinio įkrovimo. Priklausomai nuo modelio ir naudojimo intensyvumo, baterija gali išlaikyti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Saulės baterija – autonomiškas sprendimas, leidžiantis kamerai veikti neribotą laiką be priežiūros. Efektyviausias pavasarį ir vasarą, žiemą gali prireikti papildomo įkrovimo.
Duomenų sąnaudos realybėje
Dažnas nuogąstavimas – ar 4G kamera „nesuės” viso mobiliojo interneto limito? Atsakymas priklauso nuo nustatymų ir naudojimo būdo.
Nuolatinė transliacija aukšta raiška – taip, suvartojama daug. Tačiau protingai sukonfigūruota sistema veikia kitaip. Kamera įrašinėja vietoje į SD kortelę, o duomenis siunčia tik aptikus judesį arba pareikalavus peržiūrėti vaizdą. Tokiu režimu pakanka kelių gigabaitų per mėnesį.
Operatoriai siūlo specialius IoT tarifus, skirtus būtent tokiems įrenginiams. Kaina – keli eurai per mėnesį. Palyginus su fiksuoto interneto įvedimo kaina į nuošalų objektą, tai simbolinė suma.
Verdiktas
4G kameros nėra universalus atsakymas į visas stebėjimo užduotis. Namuose, kur WiFi veikia stabiliai, standartinė sistema bus paprastesnė ir pigesnė. Tačiau kai geografija ar infrastruktūra diktuoja savo sąlygas, mobilusis ryšys tampa ne prabanga, o būtinybe.
Technologija subrendusi, kainos prieinamos, ryšio aprėptis pakankama. Klausimas nebėra „ar tai veikia”, o „ar man to reikia”. Jei atsakymas teigiamas – sprendimas jau egzistuoja.