Išoperuotas klubo sąnarys keičia viską. Iš pradžių net apsiversti lovoje sunku, o apie ėjimą nesinori nė galvoti. Bet judėjimas būtinas. Nes kuo ilgiau lauki, tuo raumenys labiau silpsta, o savarankiškumas nutolsta. Ir čia į pirmą vietą iškyla ne chirurgas, o daiktas, apie kurį iki tol retas galvojo – vaikštynė.
Šiuo metu tai nebe „ligoninės inventorius“, o labai svarbus pagalbininkas. Bet ne kiekviena vaikštynė tinka kiekvienam žmogui. Ypač – ką tik po klubo operacijos.
Kodėl svarbu rinktis atsakingai?
Gydytojas duoda leidimą keltis. Bet kaip stovėti, jei kojos dreba, o klubas ką tik buvo supjaustytas? Vienas netinkamas judesys – ir visas darbas gali nueiti veltui. Todėl kineziterapeutai nuolat akcentuoja – vaikštynė turi būti ne „šiaip iš vaistinės“, o parinkta pagal žmogaus būklę, laikyseną ir gyvenimo aplinką.
Netinkama atrama dažnai tampa priežastimi, kodėl žmogus nebenori keltis. O kai keltis nesinori – blogėja visa sveikata.
Į ką atkreipti dėmesį?
Nuspręsti vien pagal išvaizdą ar kainą – klaida. Yra keli pagrindiniai dalykai, į kuriuos svarbu atsižvelgti perkant vaikštynę žmogui po klubo keitimo:
- Atramos stabilumas. Po operacijos svarbiausia – pasitikėjimas. Vaikštynė turi stovėti tvirtai, nesviruoti, „nevaikščioti“ kartu su žmogumi.
- Aukščio reguliavimas. Ne visi mes vienodo ūgio. Netinkamas aukštis gali sukelti dar didesnį skausmą ar išbalansuoti eiseną.
- Ratukai ar ne? Dauguma vaikštynių turi ratukus, bet po operacijos jie ne visada geriausias pasirinkimas. Jei žmogus silpnesnis ar bijo griūti – saugiau be jų arba su stabdžiais.
- Svoris. Sunkesni modeliai tinka žmonėms su didesniu svoriu, bet svarbu, kad pačiam naudotojui nebūtų per sunku ją perkelti ar pastumti.
Ką sako kineziterapeutai?
Jie pabrėžia vieną dalyką: vaikštynė – tai ne „dovanėlė ligoniui“, o judėjimo terapijos dalis. Ji turi padėti, o ne trukdyti. Ir nors daug kas perka vaikštynes internetu, vis tiek verta pasitarti. Net skambutis į specializuotą parduotuvę kartais išsprendžia daugiau nei šeimos gydytojo konsultacija.
Vaikštynė po klubo operacijos turi turėti funkciją – grąžinti judėjimą, pasitikėjimą ir galimybę gyventi be nuolatinės pagalbos.
Peržiūrėti tinkamus modelius gali čia: https://www.hiperfarma.lt/
Ką daro artimieji?
Dažnai jie nori gero, bet perka „tą, kurią greičiau pristato“. Arba perima iš kaimyno. O kai žmogus bando ja naudotis – skauda, nesaugu, tenka prašyti pagalbos, grįžti į lovą. Ir tai daro meškos paslaugą – tiek fizinei, tiek emocinei būsenai.
Jeigu artimam žmogui reikia pagalbos po operacijos – pradėk nuo klausimo: „Kas jam būtų patogu?“ Ne tau, ne pardavėjui – jam.
Vaikštynė – tai ne metalas su ratais. Tai tiltas tarp ligoninės ir pirmo žingsnio lauke. Tarp „aš negaliu“ ir „gal aš pabandysiu“.
Tad verta rinktis ne greičiausiai, o išmintingai. Tada sveikimas vyksta ne tik greičiau – jis tampa realesnis.
