Socialinės psichologijos atstovai, kaip ir reklamšikai bei krepšinio treneriai, turi vieną bendrą problemą – daug kam jų žinojimo sritis tokia akivaizdi, kad atrodo, jog ja gali užsiimti bet kas. Taip nėra, bet kuo mažiau išmanai kurioje nors kasdienybės srityje, tuo didesniu jos specialistu gali jaustis. Jeigu dabar aprašyčiau tyrimą, kurio išvada būtų, jog geriausiai ilgainiui sutaria poros, kurios turi daugiau bendrų interesų, galėtumėt reziumuoti liaudies išmintimi „toks tokį pažino“ ar panašiai (t.y. ką jūs man nauja pasakėt? – visi tai jau seniai žino). Tačiau, ką pasakytumėt, jeigu tyrimo rezultatai būtų, jog ilgainiui geriausiai sutaria poros, kurios yra skirtingos ir kiekvienas tarytum papildo vienas kitą? Žinoma, jog kita liaudies išmintimi – „priešingybės traukia“. O kaip yra iš tiesų? Atsakymą galima rasti kiekvienam išsamesniam socialinės psichologijos vadovėlyje, o šį kartą palikim tai „savaime suprantamų dalykų“ sričiai.

Vieno žymiausių socialinės psichologijos vadovėlių autorius David G. Myers pateikia šio fenomeno iliustraciją:

Sociologas Paul Lazarsfeld, reaguodamas į istoriko Arthur Schlezinger pastabas apie amerikiečių karių dalyvavusių II Pasauliniame kare studijas (kaip sakančias savaime suprantamus dalykus), reziumavo jas pridėdamas savo komentarus (čia kelios citatos):

1. Geresnį išsilavinimą turintys kareiviai turėjo daugiau prisitaikymo problemų negu mažiau išsilavinę kareiviai (intelektualai buvo mažiau pasiruošę mūšio stresams negu baigę „gatvės mokyklą“).

2. Kareiviai iš pietų geriau susitvarkė su karštu Pietų jūros salos (South Sea Island) klimatu negu šiauriečiai (pietiečiai yra prisitaikę prie karšto klimato).

3. Baltieji, kur kas labiau negu juodaodžiai siekė paaukšinimo (priespaudos metai padarė savo kalbant apie motyvaciją)

4. Juodaodžiai pietiečiai labiau norėjo tarnauti būriuose, kuriems vadovavo baltaodžiai pareigūnai iš pietų, o ne iš šiaurės (pietiečiai turėjo daugiau patirties bendraujant su juodaodžiais).

Iš pirmo žvilgsnio galima sutikti, jog tai iš tiesų tėra tik „common sense“, tačiau… Tiesa yra tokia, kad visi šie teiginiai yra priešingybė tikriesiems tyrimo rezultatams. Mažiau išsilavinę kariai pristaikė prasčiau, pietiečiai prie tropinio klimato neprisitaikė geriau negu šiauriečiai, juodaodžiai labiau siekė paaukštinimo ir t.t. ir pan.

„Common sense (I knew it all along)“ arba „ir asilui aišku“ fenomenas pasireiškia tik po fakto. Tai, jog sutinkame su tuo, kas rašoma Seth Godin „Linchpin“ arba Dan Ariely „Predictably Irrational“, nereiškia, jog mes tai ir taip žinojome.

Suprasdami šį fenomeną galbūt sugebėsime ne tik labiau vertinti pasaulinės šlovės sulaukiančias knygas, bet ir kolegas su kuriais dirbame, partnerius – jeigu tam tikros įžvalgos nebuvote užsirašęs ant popieriaus arba deklaravęs bendradarbiui, tikėtina, jog jums atnešta „common sense“ įžvalga verta daugiau negu teiginio „šitą mes ir taip žinome“ bei minties „už tokias savaime suprantamas įžvalgas mes nemokėsime“.