Inteligentai – tai XIX amžiaus išradimas. Vincas Kudirka, beveik vienas užpildydamas „Varpo” numerius buvo pats tikriausias inteligentas. Jis rūpinosi lietuviais, visuomenei teikė įvairiausias idėjas, kurių autoriumi pats nebuvo.

Šiandien inteligentai išmirė. Arba beveik išmiršta. Ne fiziškai, žinoma, o savo sugebėjimu kažką reikšmingo pasakyti visuomenei. Jie net nesiveržia to daryti. O, teisybę pasakius, visuomenei ir neįdomu.

Tačiau nereiškia, kad jų vieta liko tuščia. Juos užėmė guru. Jie dabar skelbia idėjas, kurios pagauna jei ne milijardų, tai tikrai milijonų protus. Vieni iš tokių guru rašo knygas apie verslą.

Taip, daugelis tokių knygų yra konkretūs patarimai, kaip geriau parašyti verslo planą, geriau derėtis ir pan. Tačiau yra knygų, kurios kalba apie mūsų visuomenę, apie dabartines tendencijas, jos pateikia įžvalgų apie nūdieną. Jas rašo žmonės ne iš akademinių sluoksnių, tad norint jas perskaityti ir suprasti, nereikia turėti pasirengimą: žinoti sociologinę tradiciją, būti perskaičius Maussą, Baumaną ar Giddensą, nereikia žinoti antropologines teorijas – nuo Levi – Strauss iki Geertzo, nereikia išmanyti lingvistikos nuo Ferdinand; de Saussure‘o iki A. Greimo. Tiesa, tai nereiškia, kad šių knygų autoriai nėra skaitę šių veikalų. Daugelis jų remiasi sociologijos, mitologijos, antropologijos, lingvistikos, semiotikos, religijotyros, neurologijos mokslų pasiekimais.

Tokių knygų pilna pasaulyje, jų daugėja ir Lietuvoje. Aišku, knygų gausa nerodo, kad jos labai skaitomos. Tačiau net jei ir taip yra, pasiūlymų gausa rodo, kad formuojama pasiūla, kad formuojama protingesnių knygų rinka. Be to, mane nors užmuškite, bet manau, jog tokių knygų skaitymas duoda daugiau nei per televizorių žiūrint eilinę muilo operą.

Kai kas man pasakys, kad šie autoriai – jokie intelektualai, o jų knygos bus nereikšmingos po dešimties metų. Tikriausiai sutinku, nors gali būti, kad nors viena iš tūkstančių knygų, kurios dabar pasirodo, išgyvens kokį penkiasdešimt metų.

Šie autoriai yra tarpininkai – tarp tų kurie veikia ir tų, kurie mąsto. Jie pasidalina savo įžvalgomis. Akademikai pasakys, kad per daug impresionistinės, mažai pagrįstos faktais,.

Tačiau šiuo atveju ne tai svarbiausia. Svarbiau, kad tos įžvalgos skatina mąstymą, parodo tam tikras kryptis. Taip, vėliau ateis talentingi protai, kurie tarp universiteto sienų subrandins teorijas, galinčias paaiškinti šiandienos ekonomikos reiškinius. Tačiau tai jau bus vėliau, kai pasaulyje bus naujos tendencijos. Štai kodėl humanitariniai ir socialiniai mokslai visada žengia iš paskos. O jei nori veikti, šiandien tau reikia tam tikrų įžvalgų. Tai ir suteikia šios knygos.

Kažkuria prasme tokie autoriai kaip Gladwellas, Troutas, Godinas ir visa krūva kitų yra panašūs į XIX amžiaus inteligentus. Jie nebuvo tie, kurie subrandino originalias filosofines sistemas, tačiau jie dirbo labai naudingą darbą – jų knygos, straipsniai, veikla formavo ano meto visuomenę. Tuo metu jie turėjo žymiai didesnę galią ir įtaką visuomenei nei liūdnai po Karaliaučiaus gatves klajojantis Imanuelis Kantas ar nelabai rišliai paskaitas skaitantis Hegelis. Pagaliau šie mąstytojai, jų idėjos visuomenę pasiekė tik per tuos inteligentus.

Tad esu tūkstančiu procentų įsitikinęs, kad Lietuvai reikia tokių autorių, tokių guru. Taip, turime neblogų politikos apžvalgininkų, tačiau kada atsiras tų, kurie ne tik analizuos politikų veiksmus, bet į pasaulį pažvelgs plačiau ir giliau. Kaip Thomas Friedmanas. Taip, galima sakyti, kad jo knygos („Lexus ir alyvmedis” yra išversta į lietuvių kalbą) yra persunktos naivia liberalizmo ideologija, tačiau imkite ir parašykite tokią knygą jūs.

Aišku, iš karto galima klausti, o kokia nauda iš tokios knygos? Akademinės karjeros siekiantiems, tai suteikia konkurencinių pranašumų. O ką duoda tam, kuris akademinės karjeros nesiekia? Pinigų neuždirbsi, tik sulauksi iš pavydžių aplinkinių pašaipų arba visiškos tylos.

Tačiau gal šiandieninė krizė keis požiūrį į darbuotojus. Juk jei anksčiau beveik nereikėjo darbuotojui stengtis, tai dabar darbdavys gali rinktis. Tarp to, kuris tik savo darbą atlieka ir to, kuris formuluoja tam tikras įžvalgas. Tad gal dabartiniai marketingo specialistai panorės tapti ir lietuviškais guru?

Aišku, lauktume pasaulinės garsenybės, tačiau gali tekti laukti taip ilgai, kad greičiau Europos Sąjunga sugrius, nei jis pasirodys. Žymiai realiau, jei atsirastų toks marketingo guru, kuris rašytų apie tai, kas Lietuvos sąlygomis veikia, o kas ne. Šis žmogus turėtų būti labai gerai susipažinęs su naujomis idėjomis („tipping point”, „jump point”, „long tail” ir pan.), privalo turėti patyrimo šias idėjas įgyvendinant Lietuvoje. Štai tada jo patirtis būtų įdomi. Juk iki šiol mes turime nelabai kūrybingus užsienio autorių adeptus, kurie pasiima vieną idėją ir visiems kaišioja kaip išsigelbėjimą nuo visų bėdų. Reikėtų daugiau fantazijos ir kūrybiškumo.

Daugiau Virginijaus įrašų – Tinklink.lt