Daug pasakanti frazė iš Lietuvos Verslo Darbdavių Asociacijos pranešimo žiniasklaidai apie greitasias paskolas:
„Sutinkame, kad tokios paslaugos gali būti teikiamos vartotojams, tačiau menkas vartotojų finansinis išsilavinimas, neleidžiantis tinkamai įvertinti greitojo kredito rizikos ir pasekmių, gali sukelti rimtas socialines problemas netolimoje ateityje”.
Kažkodėl visada atsiranda tokių, kurių niekas nerinko ir neįgaliojo, bet kurie už mus žino geriau, arba neatsiklausę žino mūsų nuomonę, arba teigia ginantys mistinį viešąjį interesą.
Galbūt tikrai su tokiomis paskolomis nėra viskas absoliučiai gerai, bet nemenkinkite žmonių (vartotojų, klientų), kurie pinigus uždirba ir jums.
[...] prabilus apie griežtesenę tokių skolintojų-greitukų kontrolę, mano kasdieninis skaitalas dansu.lt jų pareiškimą įvertino štai taip: “Kažkodėl visada atsiranda tokių, kurių niekas nerinko ir neįgaliojo, bet kurie už mus [...]
Menkink nemenkinęs, tačiau koks protingas žmogus ims paskolą batonui? Kas už paskutines santaupas prisipirks tualetinio popieriaus 5 metams į priekį? Ar nevertingiau esant tokiai ekonominei situacijai pasilaikyti tuos pinigus sau, kad jei už poros mėnesių neteksi darbo, turėtum už ką gyvent?
Moralas: Sako sutaupiau 4000Lt, bet išleidau 12 000Lt. Rezultatas – turiu kalnus šlamšto, kurį pirkau nors man jo nereikia. Už tai su nuolaida :]
Indeed. Tiesą rašo. Gelbėja tuos kas jiems uždirba. Gražu, bet vėlu. Prieš porą metų tautą auklėt reikėjo.
O kas dėl žeminimo… Heh.. Jei kitaip nedaeina… Tikslas pateisina priemones.
[...] Dansu pyktelėjo už didaktišką Darbdavių asociacijos toną, o Common Sense mano, kad žmonės išties žioplai tvarko savo finansus. Klausimas, ar yra kas [...]
[...] kuri išdrįso atskleisti vieną kartą šiuos Augėjo tvartus. Kažkaip in-line gaunasi su Filo ir Arno įrašais Gal žiūrėk valdžia nustos vienądien būt tik keiksmų [...]
Filai, deja, bet citatos autorius sako tiesą – lietuvių finansinis išsilavinimas labai prastas. Turėjom ilgą ir įdomią diskusiją apie tai. Vartotojas šioje vietoje ir negali būti protingas, jeigu jam nepataria profesionalai. Tam yra visas reguliavimas pvz. kapitalo rinkoje, tačiau panašaus reguliavimo dėl paskolos suteikimo kol kas nėra niekur. Pavyzdys – ta pati JAV. Ten kreditai vartotojams buvo kišami per prievartą, dėl to susprogo paskolų burbulas. Todėl citatos autorius iš esmės yra teisus – jeigu pats vartotojas šioje vietoje, kol nėra kažkokių reguliavimo priemonių, savimi nepasirūpins – tai jam ir iškiš tą paskolą ir pirštus apsilaižys. Tokia yra rinka ir ji kol kas teisi.
Tad išsilavinimo stokos konstatavimo faktą žeminimu nepavadinčiau – yra kaip yra. Paklausi žmogaus iš esmės dviejų klausimų – kokia jo imamos paskolos efektyvi palūkanų norma, ir ar jis turi ant popieriaus savo gap analysis (t.y. pinigų srautų schemą). Jei bent vienas atsakymas yra ne – va tau ir finansinis išsilavinimas.