Svečio įrašas. Aze: Prašom. 5 litai.

„Be to, kai kurie tinklaraščiai turi daugiau prenumeratorių nei regioniniai leidiniai“, – sako p. Račas.
Mane ši citata išgąsdino. Cha, pagalvosite. Aaaaišku, išgąsdino – dirbi ryšiuose su visuomene, kuriuose reikės keistis, taikytis ir apskritai tinklaraščiuose temos taip lengvai “neinicijuosi”, kaip regioninėje spaudoje. Taigi, taigi, užsistovėjusio PR’ščiko baimė, kinkuosite galvomis.

O aš sakau “Ne-a”. Sakau kaip Lietuvos gyventojas. Nes man po šios citatos kyla viena mintis:

“Kaip blogai turi dirbti žurnalistai, turintys aukštąjį išsilavinimą šioje srityje ir gal net dešimtmečių darbo patirtį, kad juos savo “beveikžiniasklaidos” populiarumu lenktų visiškai kitos srities eilinis žmogus, rašantis bet kaip?”*

Žinoma, yra gerų žurnalistų regionuose. Žinoma, yra gerų redaktorių, gerų vadovų. Ir yra gerų komercijos vadovų bei profesionalių fotografų. Netgi puikių reklamos vadybininkų yra, ką kalbėti apie protingus ir įžvalgius reporterius.
Bet kodėl jie nesueina į vieną vietą?

Kodėl paprastai laikraščių komercijos vadovai mano, kad jie supranta žurnalistiką ir gali pardavinėti žurnalistą, neretai su visa pavarde, už kelis šimtus litų?
Kodėl vadovai – vyr. redaktoriai – mano, kad, jei jau gyveni iš reklamos, ja gali tapti visas leidinys, įskaitant tekstus, kurie turėtų būti žmogui priežastis tą leidinį pirkti?

Ir dabar kalbu nebe apie regioninę spaudą, atsipalaiduok, “Diena Media” grupe, per kurią visą, kaip ir per “Respubliką“, šeštadienį prasinešė be galo įdomus straipsnis tema “Tradicinei “Švyturio” kolekcijai – medaliai” su tokiomis tiriamosios žurnalistikos vardo vertomis paantraštėmis kaip “Šalia geriausių pasaulyje” ir “Kokybė – užtikrinta”, laikraštyje “Klaipėda” net pateikiant šią išsamią naujieną su tikro ar fiktyvaus žurnalisto pavarde.

Ne, kalbu ne tik apie regionus.
Iki manęs jis atėjo neseniai (kiti sakosi gavę dar žiemą) – laiškas iš “Versus, pretendavusio ir tikrai buvusio kokybišku verslo žurnalu su analitinėmis temomis, bene vieninteliu, kuris pasigilina į lietuviško verslo pasaulį labiau nei kiti. Pacituosiu kelis sakinius iš laiško:

“Projektai – tai bendri žurnalo „Versus“ (Leidėjas) ir „Klientas UAB“ (Autorius) darbai.
<…>
Projekto kainodara:
2-4 psl. priedo kaina 6.500 Lt
4-6 psl. priedo kaina 8.000,00 Lt
6-8 psl. kaina 10.00,00 Lt
8-10 psl. kaina 12.000,00 Lt”

Čia oficialios kainos, ko gero, būtų galima dar pasiderėti, bet ne apie kainas čia susirinkom.

O apie “Kodėl man reikėtų pirkti ir skaityti leidinį?”
Nežinau. Niekodėl, matyt. Į mane, kaip skaitytoją, jam, tiesą sakant, nusispjauti. Jis nori mane „durninti“ ir už tai gauti pinigų.
Nepykit, žmonės iš “Versus”, kad čia taip patekot po rykštėm, kainas turit panašias kaip dabar siūlo verslininkų egocentrikų vinjetė su gražiomis nuotraukomis “Fortuna Privata”, visų senųjų skaitytojų nusivylimu alsuojančio “Veido” kainų dabar tiksliai nežinau, “Valstybės” irgi nepatikslinsiu.
Bet palinkėsiu sėkmės, kuri, žinau, jų laukia, “Verslo žinių” grupei, kuri, atrodo, supranta, kad žiniasklaidos versle projektai atsiperka ne per dvejus metus, kartais, jei ištinka nuosmukis, ir ne per trejus.
Žmogus, turintis gerą diplomą, kartais keletą metų dirba už mažą atlyginimą, bet savo darbą, o ne puola į duobkasių gretas, nors jie ir uždirbtų daugiau. Nes jis blogai jausis, blogai gyvens, ir netgi bus blogas duobkasys, jei yra, pvz., kvantinės fizikos specialistas.

Nedarykit taip su žurnalistais. Nu nežlugdykit jų ir nežudykit gerų žurnalų. Žinau, kad lietuviai neskaito. Bet jūs, mieli žiniasklaidos priemonių vadovai, tikrai suteikiate jiems tam priežastis.

*čia ne apie Račą, žinoma; o “bet kaip” reiškia “ne pagal žurnalistikos dėsnius”.

Arnas Grigaliūnas | 2009 04 28
KOMENTARAI
  1. Žurnalistė

    Ačiū, dansu.lt, už mūsų, kūrybingų ir tikrai nenorinčių rašyti užsakomųjų straipsnių žurnalistų, užtarimą. Žemai lenkiuos. Tikrai.

  2. tai

    zinotumet kaip Verso zinios nusileido kainomis matyt patyletumete.Klijentai, agenturos juokiasi. Projektai tai viena is formu pleciant galimybes ir reklamos pajamas kompensuoti beje daug geresne nei nuolaida 70%proc.Gerai, kad zmones sukasi iesko nauju formu.Nepaslaptis, kad daugelis klijentu reklamos biudzetus sumazino padidindami PR’o biudzetus arba visai viska perkeldami tik PR’ui

  3. aze

    to TAI – bet “projektai” turi būti aiškiai pažymėti ir neužimti žymios leidinio dalies, kad skaitytojas gautų vertę. Ir juos kuriant reikėtų pažiūrėt taipogi iš vartotojo pusės. Žinai, lankstinukų ir panašių dalykų jis gali ir nemokamai gauti.

  4. to AZE

    tai, kad pervertem cia neradom nepazymetu

  5. PYZE to AZE

    paskaityti reikia pries lyginant su lankstinuku

  6. to AZE 2

    “Autoriaus žymėjimas privalomas.”
    Cia biski netycia praleista citata is “Versus” pasiulymo!
    tokia smulkmena…

  7. Del Versus – jie priedus leido nuo pa svao starto. Dare tai su Parex, Sampo, Nordea, dar kazkuo. Cia nieko naujo, beje, projektai visi buvo zymeti – uz tai Versusui pliusas

    O siaip situacija kazkiek net ir gereja, zurnalistai va gaus soc draudima. Suprantu, kad juokas pro asaras, bet geriau nei iki siol buvo

  8. backstage

    apie ka cia jis isvis?

  9. Marius

    O nėra taip, kad buvę “Versus” projektai su bankais yra geras ir teigiamas pavyzdys, kaip reklamuotojas (prekės ženklas) inicijuoja adekvatų žurnalo turinį, kuris kuria vertę ne tik pačiam prekės ženklui (prekės ženklas nesislepia, o asocijuojasi su turiniu), bet ir skaitytojui (vertingos rinkų naujienos, investavimo patarimai, etc.)?

  10. BALBOA

    Na paskaičius Švyturio pranešimą, tai išaiškėja, kad “Švyturio Ekstra Draught” laimėjo sidarbro! medalį kategorijoje „European Style Lager“ (čia kaip E klasės mersas laimėtų sidabro medalį B segmente), o “Švyturio Baltijos” laimėjo bronzos medalį “tamsaus, tokio kaip „Amber“, „Bock“, „Oktoberfest“, „Marzen“, „Vienna“ ir kt. kategorijoje” – ta prasme australai nieko neraukia nei apie tamsų, nei apie stiprų alų, todėl viską priskyrė “mišriai” kategorijai.

  11. aze

    Mariau, vis tiek galvoju, kad profesionalaus žurnalisto sukurtas turinys yra vertingesnis. “Versus” man, pavyzdžiui, labiausiai patinka Violetos straipsniais, kuriuose nagrinėjamos įmonės ir jų realios, konkrečios problemos. O rinkų naujienos apskritai ne žurnalo formato – žurnalas tai kas mėnesį išeina, o rinkos naujienos keičiasi kasdien, jei ne dažniau. Investavimo patarimus kiekvienas klientas gauna iš savo banko, jei jam to reikia, ir tada gauna tuos, kurių jam reikia konkrečiai, su jo pinigais, situacija, ir poreikiais, o ne “investuokite į pelningas įmones” tipo aiškinimus. Žiniasklaida neturi dirbti asmeninio bankininko ar konsultanto darbo. Nors gal aš per konservatyviai į ją žiūriu:)

  12. Marius

    Aze, profesionalumo kriterijus leidinio turiniui turėtų būti taikomas pagal nutylėjimą, čia abejonių nekyla.
    Čia gal ne tiek svarbus turinys, tegul kiekvienas žurnalas pats sprendžia, kas įdomu jų skaitytojams, kiek pats principas: reklamuotojai ir prekės ženklai vis dažniau naudoja “verčių apsikeitimo” principą, t.y. prekės ženklai komunikacijos pagalba kuria / inicijuoja pramoginę ar informacinę vertę vartotojams, kurie savo ruoštu sau pakelia prekės ženklo vertę. Tai laikoma efektyviu komunikacijos būdu ir tam skiriama pakankamai daug resursų. Daugeliu atveju šis principas sudirba efektyviau, kai įtraukiamos žiniasklaidos priemonės, tad prekės ženklai ieško bendradarbiavimo galimybių. Vienos žiniasklaidos priemonės principinai pasako ne ir atsisako bendradarbiauti, motyvuodamos, kad tokia jų politika, kitos pasiima pinigus bei sukurpia labai prastą ir komercializuotą turinį (tokių pavyzdžių labai daug pigiuose moteriškuose žurnaluose), o trečioms vis tik pavyksta išlaviruoti, nieko neslėpti ir užtikrinti aukštą kokybę tiek skaitytojams, tiek prekės ženklams.
    Prekės ženklai yra pilnateisiai visuomenės nariai, nuolatos ieškantys kontaktų su vartotojais. Iš kitos pusės pastariesiems prekės ženklai yra aktualūs ir svarbūs taip pat. Tad nieko blogo, kad žiniasklaida imasi mediumo vaidmens, tik klausimas, kaip korektiškai ir kokybiškai tai daro.

  13. aze

    Mariau, ne, nu tai jo:) Negaliu paprieštaraut. Manrods abu sutinkam, kad svarbu kokybė ir švara, visame kame:)

  14. Marius

    Sutarta :)

  15. [...] vyresniųjų brolių/sesių (t.y. tradicinės žiniasklaidos) žvilgsnio galime nebebijoti – ji nesibodi siuntinėti kainininkus. Pasižiūrėjau kainas – ką gi, manau, galime pasiūlyti [...]

  16. JGO

    Kaip patenkinti nezinia is kur kylancia aistra skaityti zurnalus? Dalinuosi patirtimi:\

    Vagos knygynas prie Dramos teatra – lenku Polityka / Wprost / Przekroj – menesio senumo, ale 1,5 – 3 lt;
    Rudninku knygynas – siuo metu viskas (interjerai etc) po 7 lt!!!
    Ypatingu atveju R-kioskai turi Economist, Newsweek ir Time.

    Nemeluokim sau kad V… etc yra ka skaityt. Nebent Rastauska…

  17. limp

    visiskai pritariu Mariui.Kaip ir JGO, kad Verslo klaseje nera ka skaityti nebent Rastauska

  18. Įdomus tekstas. Tolimo nuo žiniasklaidos skaitytojo požiūriu, ji tėra reklamos prostitutė (http://www.rzu.lt/index.php?2009-04-27).

    Man pasirodė, kad blogsfera, kaip laisvos minties formatas, ne konkuruoja su žiniasklaida, o tik ją „išgrynina“ („nusausina“).

    T.y., padorų mintyjimą jau beveik gėda dėti žiniasklaidon. Nes to ir nereikia. Yra blogai.

  19. Mindauqas

    O jūs čia nemaišot “Verslo Klasės”/”Verslo žinių” ir “Versus”???
    Nes vienas apie vieną leidinį kalbat, kitas apie kitką, o vaizduojat, kad apie tą patį…

  20. aze

    ei, JGO, aš VK visai mėgstu. ten daugiau literatūra, ne žurnalistika, bet pvz. Ernesto tekstai būna labai geri. Ir Staselio intervai, be abejo.

  21. Auksinis kardas

    “Mariau, vis tiek galvoju, kad profesionalaus žurnalisto sukurtas turinys yra vertingesnis” – aš manau, kad profesionalus (tokios profesijos vilkas? ar gebantis atlikti darbą negėdingai?) žurnalistas gali kurti įvairų turinį.

    Takoskyra prasideda tame, nuo ko pradedama. Jei kuriamas analitinis turinys, kūrėjas privalo būti nesaistomas. Publikacijos lygmenyje – nesaistomas šališkumų (išskyrus aiškiai dėstomus įsitikinimus), nuo jų atsiribojantis. Leidinio lygmenyje – nesaistomas įsipareigojimų išskirtiniams (apsimokėjusiems) klientams daugiau, nei preku/parduodu reklaminiai rezervatai.

    “Pramoginė-informacinė vertė”, kurios iniciatorius yra užsakovas, IŠ PAGRINDŲ remiasi šališkumo tenkinimo principu, kartu pretenduoja apsimesti TURINIU, išlipant už perku/parduodu rezervatų ribų. Tai ne kas kita, kaip bandymas apgauti skaitytojo suvokimą apie pateikiamas žinias, apie joms deramą vietą. Manęs nestebina ypatingas tokių pastangų pateisinimas spekuliacijomis persmelktame krašte, mane stebina tai, kad net pradėjęs šia tema kalbėti asmuo pasiduoda lengvai suvystomas įtikinimų apie menamą šios spekuliacijos “vertę”.

    Galiu padėti už pinigus sutvarkyti problemas nusikaltimą padariusiam jūsų giminaičiui. Paduokite juos netrukus atvyksiančiam asmeniui.

RAŠYK KOMENTARĄ

* privalomi laukai