„Be to, kai kurie tinklaraščiai turi daugiau prenumeratorių nei regioniniai leidiniai“, – sako p. Račas.
Mane ši citata išgąsdino. Cha, pagalvosite. Aaaaišku, išgąsdino – dirbi ryšiuose su visuomene, kuriuose reikės keistis, taikytis ir apskritai tinklaraščiuose temos taip lengvai “neinicijuosi”, kaip regioninėje spaudoje. Taigi, taigi, užsistovėjusio PR’ščiko baimė, kinkuosite galvomis.

O aš sakau “Ne-a”. Sakau kaip Lietuvos gyventojas. Nes man po šios citatos kyla viena mintis:

“Kaip blogai turi dirbti žurnalistai, turintys aukštąjį išsilavinimą šioje srityje ir gal net dešimtmečių darbo patirtį, kad juos savo “beveikžiniasklaidos” populiarumu lenktų visiškai kitos srities eilinis žmogus, rašantis bet kaip?”*

Žinoma, yra gerų žurnalistų regionuose. Žinoma, yra gerų redaktorių, gerų vadovų. Ir yra gerų komercijos vadovų bei profesionalių fotografų. Netgi puikių reklamos vadybininkų yra, ką kalbėti apie protingus ir įžvalgius reporterius.
Bet kodėl jie nesueina į vieną vietą?

Kodėl paprastai laikraščių komercijos vadovai mano, kad jie supranta žurnalistiką ir gali pardavinėti žurnalistą, neretai su visa pavarde, už kelis šimtus litų?
Kodėl vadovai – vyr. redaktoriai – mano, kad, jei jau gyveni iš reklamos, ja gali tapti visas leidinys, įskaitant tekstus, kurie turėtų būti žmogui priežastis tą leidinį pirkti?

Ir dabar kalbu nebe apie regioninę spaudą, atsipalaiduok, “Diena Media” grupe, per kurią visą, kaip ir per “Respubliką“, šeštadienį prasinešė be galo įdomus straipsnis tema “Tradicinei “Švyturio” kolekcijai – medaliai” su tokiomis tiriamosios žurnalistikos vardo vertomis paantraštėmis kaip “Šalia geriausių pasaulyje” ir “Kokybė – užtikrinta”, laikraštyje “Klaipėda” net pateikiant šią išsamią naujieną su tikro ar fiktyvaus žurnalisto pavarde.

Ne, kalbu ne tik apie regionus.
Iki manęs jis atėjo neseniai (kiti sakosi gavę dar žiemą) – laiškas iš “Versus“, pretendavusio ir tikrai buvusio kokybišku verslo žurnalu su analitinėmis temomis, bene vieninteliu, kuris pasigilina į lietuviško verslo pasaulį labiau nei kiti. Pacituosiu kelis sakinius iš laiško:

“Projektai – tai bendri žurnalo „Versus“ (Leidėjas) ir „Klientas UAB“ (Autorius) darbai.
<…>
Projekto kainodara:
2-4 psl. priedo kaina 6.500 Lt
4-6 psl. priedo kaina 8.000,00 Lt
6-8 psl. kaina 10.00,00 Lt
8-10 psl. kaina 12.000,00 Lt”

Čia oficialios kainos, ko gero, būtų galima dar pasiderėti, bet ne apie kainas čia susirinkom.

O apie “Kodėl man reikėtų pirkti ir skaityti leidinį?”
Nežinau. Niekodėl, matyt. Į mane, kaip skaitytoją, jam, tiesą sakant, nusispjauti. Jis nori mane „durninti“ ir už tai gauti pinigų.
Nepykit, žmonės iš “Versus”, kad čia taip patekot po rykštėm, kainas turit panašias kaip dabar siūlo verslininkų egocentrikų vinjetė su gražiomis nuotraukomis “Fortuna Privata”, visų senųjų skaitytojų nusivylimu alsuojančio “Veido” kainų dabar tiksliai nežinau, “Valstybės” irgi nepatikslinsiu.
Bet palinkėsiu sėkmės, kuri, žinau, jų laukia, “Verslo žinių” grupei, kuri, atrodo, supranta, kad žiniasklaidos versle projektai atsiperka ne per dvejus metus, kartais, jei ištinka nuosmukis, ir ne per trejus.
Žmogus, turintis gerą diplomą, kartais keletą metų dirba už mažą atlyginimą, bet savo darbą, o ne puola į duobkasių gretas, nors jie ir uždirbtų daugiau. Nes jis blogai jausis, blogai gyvens, ir netgi bus blogas duobkasys, jei yra, pvz., kvantinės fizikos specialistas.

Nedarykit taip su žurnalistais. Nu nežlugdykit jų ir nežudykit gerų žurnalų. Žinau, kad lietuviai neskaito. Bet jūs, mieli žiniasklaidos priemonių vadovai, tikrai suteikiate jiems tam priežastis.

*čia ne apie Račą, žinoma; o “bet kaip” reiškia “ne pagal žurnalistikos dėsnius”.