Faktas, kad Ashtonas Kutcheris, kitaip dar Demi Moore vyras, su CNN varžėsi dėl to, kas greičiau turės milijoną sekėjų “Twitteryje”, Lietuvoje mažai kam žinomas. Ko gero, kaip ir pats “Twitteris”. Lietuva kol kas atranda dar tik “Facebook”. Kažkur teko matyti duomenų, kad šiame socialiniame tinkle yra tik apie 90’000 Lietuvos gyventojų. Taigi, “Twitteris” dar laukia savo eilės. O JAV jis tampa tokiu pačiu įprastu dalyku kaip ir “YouTube” (žr. įrašą “Adnet” bloge). Būtent tai ir byloja A. Kutcherio pergalė prieš CNN. Ir su tuo prasideda ir tokie dalykai kaip “Twitterio” išnaudojimas komunikacijos su vartotojais/klientais tikslams.     

“Dienos Duonos” autoriai prieš metus apgailestavo, kad komunikacijos (media, reklamos, RsV) agentūros neišnaudoja blogo kaip galingo komunikacijos kanalo. Taip, blogas yra galinga priemonė, bet jis yra tokie 2007-ieji… 2008-ieji buvo “Facebook”. 2009-ieji yra “Twitter”. 

Žinoma, mūsų šalies gyventojų “Twitteryje” yra gerokai mažiau nei “Facebooke”. Kol kas ten “sėdi” tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių yra priekinėse naujųjų technologijų linijose. Bet net ir dabar Lietuvos įmonės gali pradėti išnaudoti šį kanalą kurti ryšiui su vartotojais arba klientais. Nes tai – unikali tiesioginio marketingo priemonė. Jeigu tu savo “Twitterio” kanalo nepaversi tiesiog dar vienu nuobodžiu PR pranešimų ruporu, o įdėsi žmogiškos šilumos, stebinsi įdomiais “tweetais” arba tiesiog teiksi praktinės naudos, vartotojai patys susiras tavo kanalą. Čia ir yra esmė – ne tu ateini ir bruki reklamą kažkam į galvą, o jis pats pas tave ateina ir, prisijungęs prie tavo kanalo, vartoja tavo komunikaciją, taigi, ir tavo prekės ženklą.  

Vieni pirmųjų Lietuvoje tai suprato… Spėjame, spėjame… Žinoma, kad “Verslo Žinios”. Suprato ir TV3, tik ne lietuviškas, o airiškas. Suprato ir latvių valstybinės TV “Panorama”. Ką jau kalbėti apie CNN bei kitas JAV (ir ne tik) žiniasklaidos priemones. Kai tave vertina už žinių operatyvumą, nėra nieko greičiau kaip 140-ies simbolių parnešimas, į kanalą išsiųstas reporterio telefonu.     

“Twitteris” išnaudojamas tiek atsakyti “customer service” užklausoms, tiek pranešti naujienas apie akcijas (pvz., lietuviškas “RekoUpdate” praneša apie pramogas mieste), tiek, tapus daug sekėjų turinčių “Twitterio” gyventojo sekėju, žinoti kas kalbama apie prekės ženklą. O komunikacijos agentūros? Jeigu nėra jėgų rašyti blogo, galima “tweetinti” trumpais įrašais. Jeigu jie turės vertę, jos turės ir agentūra. 

Keista, kad tų, kurie nesupranta šios mikrobloginimo platformos teikiamų galimybių, yra visos trys Lietuvos mobiliojo ryšio operatorės. Tiesa, “Omnitel” kanalas yra, bet jis be “tweetų”. Nesupranta net “Žmonių” ir co. puslapių klientai, kurie vysta be viešumo (yra neva Natalijos Zvonkės kanalas, bet man atrodo, kad kažkas tiesiog naudojasi jos vardu – kai kurie įrašai, švelniai kalbant, keistoki) 

Žinoma, žinoma, Lietuvoje “Twitters” dar mažai populiarus. Bet jo iškilimas – tik laiko klausimas. O kai prasidės prekės ženklų grūstis į šį komunikacijos kanalą, daugiausiai laimės tie, kurie buvo pirmieji arba yra charizmatiški. Apie pirmus, net ir necharizmatiškus, bent jau rašys ir kalbės iš susidomėjimo. O visi kiti, atėję vėliau, bus niekam nebeįdomūs.