Iš tiesų, kokia reklama yra gera, o kokia bloga ar ne tokia gera? Kuo vienos reklamos geresnės už kitas? Šiais klausimais diskusija visuomet yra didelė. Vieni žiūri racionaliau, kiti emocionaliau. Marketologai sako, kad reklama turi kažkokiu mistiniu būdu parduoti produkus ir paslaugas ir šią misiją net drąsiai paskiria reklamos agentūroms savo “bryfuose”. Kiti sako, kad gera reklama yra ta, kuri atitinka reklamai keltas užduotis, t.y. jei reklamoje reikėjo atskleisti produkto savybę ir jei ji atskleista, tuomet reklama padarys savo darbą.

Reklamos žmonės sako, kad reklama turi, pirmiausia sudominti, nes tik taip gali tikėtis jo dėmesio tavo produktui. Jų (mūsų) argumentas – šiandieniniame pasaulyje, žmonės yra užversti informacija, ir gali, o ateity vis labiau galės kontroliuoti jos, tuo pačiu ir reklamos, srautus. Kita priežastis – žmonės vengia reklamos, labiausiai dėl to, kad ji nuobodi ir neįdomi, ir tik kurdami jiems įdomius klipus ir maketus galime tikėtis atvirkštinio rezultato.

Teisūs visi, bet štai du reklamos klipai, kurie yra vienodi… savo paskirtimi – pasakyti, kad tavo skalbimo milteliai išplauna baltai. Abu klipai pasiekia savo tikslą, tik kažkodėl vienas yra geresnis kitas – ne toks geras. Esminis skirtumas – kaip yra papasakota istorija – viena galėtum tikėti labiau, kita – ne.