Ramų vakarą prie taurės vyno susidėlioji kai kuriuos prioritetus. Supranti, kad pametei labai paprastus dalykus. Laimė yra ne tik save aukoti reikalui, bet ir patirti paprastus žemiškus malonumus – vakare su draugais nulėkti prie ežero, nueiti į kiną, paskambinti 15 metų nematytam klasiokui, galų gale parkelyje ant suoliuko paskaityti knygą.

Nežinau.lt parašė “Viskas.”, tačiau po dienos du nauji įrašai ir pažadas apie juos “Bus, bus. Bet tik tiek, kiek galėsiu rašyti neužlinkdamas. :)”. Kiek pamename, tai jau antrasis “Džiugo tempo sulėtinimas” (esu garantuotas, kad bus ir trečias) ir jis atrodo, gan dėsningas. Ilgainiui supranti, kad taip ilgai tavyje gyvenęs moralinis įsipareigojimas skaitytojui virto savanaroriška vergove tinklaraščiui. Skaitytojai tave vertina ir mėgsta, bet ateina laikas, kada nebe tu jį kontroliuoji, o atvirkščiai.

Gal ir banalu, gal kvaila, bet jei kada teks rašyti blog’ą, pirmiausia reikia nusipiešti tinklaraščio viziją, tikslus, bei būdus ir priemones kaip jo pasiekti. Atrodo, būtent tokių dalykų trūko tiems, kurie padėjo pamatus blogosferos atsiradimui ir kuriais sekė daugelis naujai keptų blogerių. Čia panašiai kaip turėti komunkacijos strategiją ir ja sekti. Jei to nėra, ateina diena, kada atsiduri kryžkelėje. Nežinau.lt atveju sprendimas turi būti priimtas – arba raukti reikalą, arba keisti ir keistiS. Džiugas teigia pasirinkęs pirmąjį, nors leidžia suprasti ir apie antrąjį. „O gal tu vis tik rašyk – nemesk, nereikia taip dažnai, svarbu, kad tik būtum“ – girdisi svaičiojimai ir raginimai Džiugui, lyg jie suprastų populiariausiojo kainą… Žinoma, gali būti iš tų, kurie rašo kada nori, tačiau rizikuoji būti nenuoseklus ir „neritmingas“, o jei nori kažką daryti gerai – atiduodi save visą. Toks yra Džiugas ir toks buvo/yra nežinau.lt, todėl netikime Džiugo nežinau.lt sulėtėjimu.

Kažkada “Dienos Duonoje” skaitėme svaičiojimus apie blogų globalizaciją – jungimąsį arba būrimąsi po „vienu stogu“. Pirmiausia dėl turinio, autorių laiko resursų koncentracijos ir iš to išeinančio vertės didinimo. Šiandien tai jau įvyko su „Žudykreklamą“, tikėtina, kad vyks toliau ir su kitais blogais. Na, o mes – „gudragalviai“ Dansu Dansu, pasinaudoję tokiomis įžvalgomis jau startavome naujuoju formatu. Xe xe..

Artimiausiu metu teminiai ir specializuoti tinklaraščiai Lietuvoje neišvengiamai patirs globalizacijos erą (jau patiria). Vieni autoriai mes reikalą, kiti jungsis arba bursis po populiariais vardais – tai realus būdas optimizuoti įrašų srautą, auginti populiarumą, likti aktualiu. Visa tai – kone vienintelės prielaidos svaičiojimams apie šiokį tokį tinklaraščio monetizavimą ateityje.