Kai dar buvau projektų vadovas media agentūroje, labai didžiavausi, kad tinklas, kuriame dirbau, yra pirmose RECMA dešimtuko pozicijose. Tą skaidrę ir dar kelias, pasakojančias kodėl tai yra nuostabu (nuostabu klientui, žinoma), aš prezentuodavau konkursų metu. Klientai susidomėję klausydavosi ir pritariamai linksėdavo.
Dabar jau esu kliento pusėje. Laikai šiek tiek pasikeitė, agentūrose atsirado naujų įdomių pareigybių. Bet kai kas liko. Kai ateina labai vertinamas PanBaltic client-service direktorius, jis man prezentuoja apie savo tinklą, kuriuo didžiuojasi, o aš susidomėjęs klausausi ir pritariamai linksiu.
Bet mintyse kartoju: “Baikit pasakoti savo istorijas, baikit rodyti savo toolsus ir pereikime prie reikalo. Pasižiūrėkime ko jūs verti”. Deja, aš dar neturiu drąsos draugiškai draugiškai šypsodamasis pasakyti: “Kolegos, praleiskime tą dalį. Jūsų toolsai yra labai faini. Ir aš žinau, kad jūs geriausi ir kūrybiškiausi. Todėl jus čia ir pasikviečiau”. Nes žinau, kad tai nervina prezentuojančiuosius, kurie didžiuojasi savo tinklu, kažką laimėjusiu Kanuose.
Taip galvoju ne todėl, kad buvau kitoje, t.y. agentūros pusėje. O todėl, kad visos jos pasakoja tą patį. Galbūt būtų kitaip, jeigu tik turėtų galimybę pasiklausyti ką kalba jų konkurentai.
Na, o prieš savaitę sužinojome, kad BBDO, tinklas, kuriuos Lietuvoje atstovauja “Lukrecija”, Kanuose buvo pripažinta metų tinklu. Iš dar seniau žinome, kad OMD pripažįstami kūrybiškiausia media agentūra pasaulyje jau ne vieną kartą. Bet kaip tai atsispindi Lietuvoje? Kokiu būdu tas globalus kūrybiškumas nusitransliuoja iki Lietuvos? Jokiu. Suprantu, tokie apdovanojimai svarbūs pasauliniu (t.y. JAV arba Britanijos) mastu, kur ir projektai “vaikšto” tokiu pačiu mastu. Tie žmonės, kurie gavo apdovanojimus už kūrybiškumą, galbūt ir laimės naujų projektų, kurie ant to prizo užsikabins. Bet tie žmonės vadovaus regionui, o į vietines rinkas siųs tik adaptacijas. O kas padarė vietinės rinkos, t.y. Lietuvos, Petrą iš prizą laimėjusios agentūros, kūrybiškesniu? Jeigu jis “nedeliverino” (nuo žodžio “deliver”) iki šiol, ar jis jau “deliverins” rytoj? Ką aš išlošiu iš to?
Kol Kanuose nelaimėjai prizo dirbdamas Vilniuje, pasigyrimas, kad jį laimėjo Londone dirbantis kolega Džonas, kurio gyvenime nematei, kelia tik šypseną. Ir net jeigu prizą laimėjo tavo ofise sėdintis kolega Stasys, bet jis dirba su kitu projektu, o tau negali skirti dėmesio, yra lygiai tas pats.
Nesvarbu prizai. Svarbu yra žmonės vietoje. Nesvarbu pramogos ir nuostabūs santykiai su užsakovu. Svarbu kaip tu dirbi. Gal tu ir neturi būti media ar reklamos kūrimo guru (tam juk yra strategijos direktoriai), bet tu turi gerai atlikti darbą. Ir visa tavo komanda. O jeigu bus taip blogai, kad klientui kyla noras keisti, nepadės nei tai, kad tinklas laimėjo Kanus, nei tai, kad vaikštai su klientu į teatrą.
kaip laukiau tokio posto.
Filai, kaip pirstu i aki rezei. tik va klausimas, ar nuo to kas keisis
Yep, viskas teisinga. O keisis tiek, kiek patys dirbsime kitaip. As is agenturos ir bandau dirbti kitaip. Kol kas sekasi :)
Filai, o gal “pradek nuo saves”, t.y. sypsokis ir isaiskink visa tai agenturai per sekanti pristayma? :) juokauju, jeigu ka
Kai matai zmones pirma karta, sunkoka :) Juk zmogiskai nesinori parinti kitu.
Filai, superinis įrašas.
[...] krūvą kūrybos konkursų vien tam, kad su tavim pradėtų šnekėtis, o kai laimi, tai klausia: „nu, o ką dar moki?“. O moka dar labai dviprasmiškas svetaines Švyturiui sukurti ir vesti prekės ženklus, kartais [...]
na, kas ka turi tas ta ir bando parduoti… marketingo mergaitem, neturinciom daug patirties agenturos puseje, kiek zinau,tai patinka :)
Ploju katučių.
Cinizmas irgi pozicija. Džiugu, kad turime įvairių nuomonių.
Lochatronai, o kokie tau cia klausimai kyla?
zmogus parase, kad apdovanojimu listas nieko nereiskia Lt, ir kad jam, kaip klientui, tai neidomu.
Va tu rasai, kad is to kazkas turetu buti. Tiesa sakant, gal ir bus, jei bent keli agenturu zmones susimastys, kad gal neidomus jie niekam su tais uzjurio award’ais.
Kas tau bus is to? nieko. Na, nebent draugiskas patarimas – kadangi is nick’o sprendziu, jpog jis nera atsitikttiniu raidziu kratinys beigi turi siokia tokia prasme, tai zinok – originale reiktu rasyti “lochOtron”, siuol atveju rusu O tariama A.
Vieni agentūrą (partnerį) renkasi pakalbėję ir pažiūrėję į akis – geras verslininkas turi intuityviai nujausti, kas turi kiaušus, o kas tik giriasi, jog juos turi; kiti žiūri į nuveiktus darbus ir pasirenka tuos, kurie dirba jų lygmeny, t.y. darbai ju negąsdina – tokius ir pats sugalvočiau, mano jie tada, bet džiaugiasi, kas tai padarys už juos; o dar kiti.. spangsta nuo toolsų ir kitų makaronų kabinimo. Turėjau garbės susipažinti su trijų agentūrų tools’ais, o dviejus iš jų pats adaptavau ir nors buvau jų žinovas inside-out, niekas neprašė manęs pagalbos naudojantis jais – svarbu, kad jie buvo gražiai pristatyti ppt. Tai dabar darydamas savo agentūrą spjaunu ant tokių dalykų, bet.. Žinau, kad daug kam ant to nenusispjaut. Kita vertus, jaučiu, kad ant tų, kuriems ant to nenusispjaut, nusispjaut man pačiam :)
Persasi mintis, kad kada nors reikia parasyti apie toolsus. Turejau ir as laimes juos adaptuoti.